Savikritika dažnai kyla iš ankstesnių patirčių ir įsisavintų elgesio modelių. Per didelė savikritika mažina pasitikėjimą savimi ir trukdo imtis veiksmų. Dažnai klaidingai manome, kad kritika padeda mums tapti geresniais.

Iš tiesų pokyčius lemia sąmoningumas ir savęs suvokimas. Svarbu pastebėti savo mintis ir nesitapatinti su jomis.

Kai išmokstame save palaikyti, savikritika tampa subalansuotu vidiniu vedliu.

Ar kada nors pastebėjai, kaip tavo mintys automatiškai tampa kritiškos?
„Galėjo būti geriau.“
„Kodėl aš taip pasakiau?“
„Kiti daro geriau.“

Pradėk stebėti savo vidinį dialogą.

Savikritika nėra tiesiog „blogas įprotis“, bet ir psichologinis mechanizmas, turintis savo tikslą. Dažnai ji siekia:

• saugoti tave „saugiai“ (nedaryk klaidų)
• padėti tau įsilieti (būti pakankamai geram)
• vengti skausmo (nesusilaukti kritikos iš kitų)

Problema kyla tada, kai šis mechanizmas peržengia ribą.

Jei vidinis kritikas tampa pernelyg stiprus, jis pradeda trukdyti jūsų veiklai, sukelti nuolatinį nepasitenkinimą ir mažinti gyvenimo džiaugsmą.

Gilesnė savikritikos priežastis

Savikritika susiformavo per daugelį metų, pavyzdžiui, per vaikystės patirtis, aplinkos lūkesčius ir santykius, kuriuose meilė buvo sąlyginė (jei parneši gerą pažymių knygelę, sulauksi tėvų dėmesio).

Tačiau čia yra dar vienas aspektas, kurio daugelis nesuvokia. Mes nešiojamės ne tik savo patirtį. Mes taip pat nešiojamės savo sistemos modelius.

Sisteminės perspektyvos požiūriu mumyse gali būti:

• tėvų įsitikinimai
• šeimos vaidmenys
• „nematomi lojalumai“

Būtent dėl to daugelis žmonių jaučia, kad jų savikritika yra:

• neproporcingai griežtas
• pasikartojantis
• tarsi „įsišaknijęs giliai“

Kodėl mes pakliūname į savikritikos spąstus?

Nes tai atrodo pažįstama. Viskas, kas yra pažįstama, mūsų nervų sistemai atrodo saugu, net jei tai mums kenkia.

Be to:

• mes tikime, kad kritika padeda mums tobulėti
• bijome, kad be to „atsipalaiduosime“
• mes tapatiname kritiką su motyvacija

Tačiau iš tikrųjų vyksta visiškai priešingai. Per didelė savikritika mažina kūrybiškumą, didina nerimą ir laiko mus komforto zonoje.

Kaip pakeisti savo požiūrį į savikritiką?

Tai nereiškia, kad turi „atsikratyti“ savikritikos. Tai reiškia, kad išmoksi su ja bendrauti kitaip.

Išryškinkite automatines mintis

„Atkreipk dėmesį į tą akimirką, kai pasireiškia kritika.“

Kūrybos atstumas: „tai tik mintis, o ne tiesa“

Ne viskas, ką tu galvoji, yra tiesa.

Paklausk: iš kur tai atsiranda?

Ar šis balsas primena ką nors? Mokytoją? Tėvą ar motiną? Ankstesnę patirtį?

Išreikšk savigailą

Savigailė – tai, ką pasakytum geram draugui, jei jam būtų sunku... Tyrimai rodo, kad būtent tai sukelia tikrą pokytį, o ne griežta savikritika.

Dirbk su gilesniais raštais

Kartais nepakanka vien tik pakeisti mąstymą. Jei savikritikos šaknys giliai įsišaknijusios sistemoje, padės:

• sąmoningas saviugda

• terapija

• sisteminiai metodai (pvz., konstellacijos)

Jie padeda padaryti nematomus raštus matomais ir išlaisvinti.

Tau nereikia to daryti vienam

„Belong“ platforma suteikia erdvę, kurioje galite:

• rasti renginių, kurie prisidės prie tavo tobulėjimo
• susitikti su žmonėmis, kurie supranta
• pajusti, kad nesi vienas su savo problema