Nerimas yra keistas reiškinys.
Kartais jo priežastis yra visiškai aiški, pavyzdžiui, priešakyje laukia svarbus susitikimas, pokyčiai gyvenime ar neaiškumas dėl ateities.
Tačiau kartais nerimas atsiranda tarsi iš niekur.

Pabundi ryte, o nerimas jau čia. Kūnas įtemptas. Mintys pradeda ieškoti priežasties, bet jos neranda...

Pagal apibrėžimą nerimas yra natūrali psichologinė ir fiziologinė reakcija, kuri atsiranda situacijose, kurias suvokiame kaip neaiškias, pavojingas ar nekontroliuojamas.

Nerimo šaknys siekia mūsų evoliucijos laikus. Kai ankstyvasis žmogus pajusdavo pavojų (pvz., plėšrūną), automatiškai suveikdavo „kovok arba bėk“ reakcija (fight-or-flight).

• širdis ėmė plakti greičiau
• kvėpavimas paspartėjo
• raumenys įsitempė

Jei priežastis nėra logiška

Kartais nerimo priežastis visai nesusijusi su dabartiniu momentu. Ji gali būti susijusi su kažkuo, kas jau įvyko:

• patirtis, kuri dar nėra iki galo išgryninta
• neužbaigti santykiai, kurių poveikis tęsiasi
• vidiniai konfliktai
• kažkas, ko negaliu įvardyti

Nerimas – žinutė tau

Mes gyvename pasaulyje, kuriame nerimas stengiamasi greitai „išspręsti“ ir „susitvarkyti“. O kas, jei nerimas iš tikrųjų yra signalas? Signalas, kad kažkur yra įtampa, kuriai reikia dėmesio.

Įspėjimas, kad kažkas svarbaus liko nepastebėta.

Tai ženklas, kad tam tikra tavo dalis nori pasirodyti.

Tai, kad ne viską, ypač mūsų jausmų pasaulį, galima vertinti tik logikos požiūriu, tarsi apsunkina darbą su nerimu.

Tačiau daugelis terapijos metodų, pavyzdžiui, konsteliacijos, sugeba dirbti su šiuo „nelogišku jausmu“ per jausmų pasaulį.

Jei protas nepadėjo rasti sprendimo, galbūt atėjo laikas išbandyti kažką kita.